nyktelėti

nýktelėti, -ėja, -ėjo žr. 1 niktelėti (intensyviai): 1. Jam nýktelėjo į širdį, labai nusigando, ir apsirgo Ėr. 2. Tą pačią akimirką nyktelėjo Tomo širdis: jis prisiminė lentas [vogęs] J.Avyž. Net nýktelėjau – maniau, ka virsiu Jnš.